Pristatome efektyvesnius saulės modulius šiltnamių ūkiams

Aukštųjų technologijų kompanijų grupei „BOD Group“ priklausanti saulės modulių gamintoja „SoliTek“ pristatė šiltnamių ūkiams skirtą saulės modulį M40, kuris yra beveik 2 kartus pigesnis  nei prieš tai buvę tokio tipo saulės moduliai – pasiektas idealus kainos ir kokybės santykis, kas yra itin aktualu šiltnamių ūkiams. „SoliTek“ tyrėjų komandai pavyko sukurti ženkliai skaidresnį dvigubo stiklo saulės modulį. Naujas produkto išskirtinumas ne tik daug efektyvesnė elektros generacija, bet ir didesnis šviesos pralaidumas, kas yra labai svarbu šiltnamiams.

„Šiltnamio ūkiams saulės modulius gaminame jau ne vienerius metus. Naujausias M40 modulio modelis yra 235W galios, o jos šviesos pralaidumas yra 40 proc. kas reiškia, kad net 40 proc. jo paviršiaus yra skaidrus ir  jis praleidžia daugiau natūralios šviesos nei prieš tai buvę moduliai ir yra tinkamas net mažiau saulės gaunantiems šiltnamiams. Šio modulio pagalba mes tik pradedame atrasti Lietuvoje saulės agro-elektrines, kurioms iš tikrųjų priklauso ateitis. Dar 2015 m. „SoliTek“  sėkmingai įgyvendino  saulės agro-elektrinės projektą Malaizijoje, kur „SoliTek“  iš Lietuvoje gamintų stiklo modulių pastatė 1,5 MW galios stoginę agro-elektrinę paprikoms auginti. Jau tuomet tapo akivaizdu, kad auginant pipirus  sausesnėse ir kaitresnėse vietovėse saulės modulių šešėlyje galima pasiekti kur kas didesnį derlių bei žymiai sumažinti laistymui būtino vandens kiekį, o  daržovių  derlius  užauga 2-3 kartus didesnis ir subrandinamas 30 proc. sparčiau nei įprastinėmis sąlygomis. Vandens praradimus pavyko sumažinti net 65 proc.“, – teigia „SoliTek“ vadovas Julius Sakalauskas.

Skaičiuojama, kad šiuolaikiški šiltnamių ūkiai sunaudoja 10 kartų daugiau energijos nei tradiciniai, todėl  tokio verslo kaštai yra sąlyginai nemaži. Vienas iš elektros kainos taupymo sprendimų galėtų būti saulės elektrinės. Tinkamai įrengta elektrinė gali sumažinti išlaidas už elektros energija apie 80 proc. arba net 100 proc.

Šiandien pasaulyje labiausiai paplitusios agro-elektrinės, kadangi stoginė saulės elektrinė atlieka ir patvaraus, ilgaamžio stiklinio šiltnamio stogo funkciją. Joms dažniausiai naudojami išretintų saulės elementų moduliai, kad per „stogą“ patektų daugiau šviesos.  Tokių elektrinių generacija mažesnė, ji siekia 50-60% įprastinės saulės elektrinės pajėgumo ir kasmet iš 1 kW galėtų sugeneruoti 500-600 kWh elektros.

Pasak J.Sakalausko, saulės agro-elektrinės yra neinvazinės, aplinkosaugiškai tvarios ir ekonomiškai efektyvios, nes iš dirbamos žemės leidžia uždirbti dvigubai – auginant žemės produkciją ir generuojant elektrą. 

“Pasaulyje jau gerą dešimtmetį populiarėjančios saulės elektrinės, pritaikomos žemės ūkiui jau projektuojamos ir Lietuvoje. Tai yra mūsų ateitis, leisianti žemės ūkio paskirties žemę tuo pat metu naudoti tiek vaisių ir daržovių  auginimui, tiek ir švarios saulės elektros gamybai. Tokie projektai įprasmina svarbiausius Europos žaliojo kurso siekius: mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą, skatinti inovacijas, sumažinti sąskaitas gyventojams, o taip pat – į žaliąją pertvarką įtraukti regionus”, - sako „SoliTek“ vadovas. 

Lietuvos energetika per pastaruosius dešimtmečius išgyvena milžinišką transformaciją, kurios ašis turi būti energetinė nepriklausomybė. Dabar ateina laikas spartinti dar vieną pokyčių energetikos sektoriuje etapą - valstybės energetinis „miksas“ turi tapti draugiškesnis aplinkai. Šis projektas yra kelias į nepriklausomą ir aplinkai draugišką energetiką. Be to, žvelgiant į ateitį labai svarbu suvokti, kad saulės energetika gali būti plėtojama įvairiai, pavyzdžiui, kaip stogų  ar fasadų danga ar šiltnamiai, gaminantys elektrą.

Kalifornijos universiteto mokslininkų teigimu, 2050 m. žmonija suvartos 70 proc. daugiau maisto nei šiuo metu. Šiltnamio ūkis galėtų būti vienas iš sprendimų, užtikrinantis žmonių aprūpinimą  maistu.  Šiuo metu pasaulyje šiltnamių ūkiai užima 36421 kv. m ploto. Didžiausių šiltnamio ūkių yra Ispanijoje. Jų plotas – beveik 200 kv. m. Japonai ir dar mažiau žemės turintys olandai jau pripažino, kad tokios saulės elektrinės duoda trigubą naudą:  leidžia žemės ūkio paskirties žemę naudoti tiek pasėlių auginimui, tiek ir švarios saulės elektros gamybai, sumaniai įrengta agro-elektrinė apsaugo dirvą nuo erozijos, sulygina temperatūrų svyravimą, geriau išlaiko drėgmę jos paviršiuje, taip leidžiant sutaupyti vandens laistymui.